Krypties sąlygos
Paimkite standartinę laikyseną kaip standartą ir naudokite nurodytus azimuto terminus, kad teisingai apibūdintumėte įvairių žmogaus pavyzdžio organų ir struktūrų tarpusavio padėties santykį.
1. Viršutinė ir prastesnė: Pagal anatominę laikyseną galva aukštesnė, o pėdos prastesnės. Lyginamojoje anatomijoje ar embriologijoje dėl ryšio tarp gyvūno ir embriono padėties dažnai naudojamas kranialinis, o ne aukštesnis, o uodeginis – vietoj prastesnės.
2. priekinis ir užpakalinis: tie, kurie remiasi ventraliniu kūno paviršiumi, yra priekiniai, o tie, kurie remiasi nugara, yra užpakaliniai. Lyginamojoje anatomijoje jis paprastai vadinamas ventralis ir dorsalis. Palmar ir dorsal dažnai vartojami apibūdinant rankas.
3. Medialis ir lateralinis: Standartiškai laikykitės kūno vidurio linijos, esanti arčiau vidurio linijos, yra medialis, o esanti santykinai toli nuo vidurio linijos yra šoninė. Pavyzdžiui, plaštakos nykštys yra šoninis, o mažasis – medialis. Apibūdinant viršutinių galūnių sandarą, kadangi alkūnkaulis ir dilbio stipinkaulis sugretinami, alkūnkaulis yra medialis, o stipinkaulis – šoniniame, vietoj medialio galima naudoti alkūnkaulio, o vietoj šoninio – stipinkaulio. Apatinėse galūnėse blauzdikaulis ir šeivikaulis yra vienas šalia kito, blauzdikaulis yra medialis, o šeivikaulis – šoninėje, todėl jas taip pat galima vadinti blauzdikaulinėmis ir šeivikaulinėmis.
4. Interjeras ir išorė: naudojami tam tikrų struktūrų ir ertmės santykiams nurodyti ir turėtų būti atskirti nuo vidaus ir išorės.
5. Paviršutiniška ir gili: dalis, esanti arti kūno paviršiaus, vadinama paviršine, o dalis, esanti santykinai toli nuo kūno paviršiaus, vadinama gilia.
6. Proksimalinė ir distalinė: galūnėse santykis tarp dalių dažnai apibūdinamas proksimaline ir distaline, tai yra, šaknis šalia kamieno yra proksimalinė, o santykinai nutolusi arba distalinė dalis yra distalinė.
Kalba
